Reversas: Monetos reversas vaizduoja Šiluvos Apsireiškimo koplyčios centrinį fasadą. Koplyčia užburia savo didingumu ir skaisčiu baltumu. Kairėje pusėje matome tarsi iš debesų išplaukusį Švč. M. Marijos atvaizdą, kuri ramiai stebi, kad Šiluvoje vėl yra garbinamas jos sūnus - Jėzus Kristus.  Dizainas apima užrašus lotynų k.: „SACELLUM APPARITIONIS BEATAE VIRGINIS MARIAE“ - (Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia), „ŠILUVENSE. CENTUM ANNI. LITUANIA” (Šiluva. 100 metų. Lietuva).

Aversas: Monetos averse vaizduojama senovės Romos šiuolaikiška stilizuota Junona, kuri globojo valstybės finansus ir žmonijos vertybes, prie vardo pridedant epitetą Moneta, kuris reiškia „Patarėja“.

Užrašas „MONETA“ ir lauro lapų šakelės informuoja, kad monetos pavadinimo kilmė siekia Antikos laikus. Averse monetos briauną juosia tekstas – vienuolika pagrindinių Junonos epitetų lotynų kalba. Viršuje lauro lapų karūnoje - romėniškas skaičius „I“ - sutrumpinta žodžio „vienas“ reikšmė. Vienos monetos vertė – 1/2 oz. sidabro.

MONETA

Nors sidabras ir auksas kaip atsiskaitymo priemonė buvo pradėti naudoti kiek anksčiau, bet dažnai pirmąja moneta yra laikoma būtent sidabro moneta su Junonos atvaizdu.  Junona - valstybės finansų saugotoja, iždo globėja ir patarėja (lot. - moneta), todėl jos atvaizdas buvo iškaltas ant senovės Romos monetų, prie vardo pridedant epitetą Moneta. Romėnų deivė Junona – ne tik valdovė ir karalienė, bet ir pagrindinių žmonijos vertybių saugotoja - šeimos, moterų, gimdyvių globėja ir patarėja. Averse monetos briauną juosiančiame tekste lotynų kalba užrašyti pagrindiniai vienuolika Junonos epitetų:

Regina („karalienė“)
Lucina („šviesa, šviesos“)
Sospita („gelbėtoja“)
Mater („motina“)
Populonia („didinanti gyventojų skaičių“)
Fluvionia („nėščiųjų globėja“)
Virginalis („mergelė, skaistybės globėja“)
Jugalis (santuokos globėja)
Pronuba („nuotakos globėja“)
Domiduca („namų šeimininkė, padėjo jauniems žmonėms pradėti laimingą šeimyninį gyvenimą“)
Matronalis („vedusios moters globėja“)

Sprendžiant pagal naudotus epitetus, Junona Antikos laikais buvo pačių svarbiausių žmogiškųjų vertybių globėja, kas iš esmės tebėra svarbu ir dabartiniam žmogui. Greta moralinių vertybių, Junona rūpinosi ir valstybės piniginiais reikalais. 344 pr. Kr. Romoje, Kapitolijaus kalvoje pastatytoje Junonos Monetos šventykloje buvo kaldinami ir saugomi senovės Romos valstybės pinigai, kurie ilgainiui imti vadinti monetomis. 

Pavadinimas „moneta“ išliko iki mūsų dienų kaip bendrinis žodis. Lietuvių ir kitose kalbose, žodis moneta yra vartojamas ir šiandien: itališkai - moneta, ispaniškai - moneda, rusiškai - mонета, vokiškai - münze, o anglų kalboje žodis money – pinigai, kilęs iš žodžio „moneta“. Ši 1/2 oz. sidabrinė moneta, kuri įamžina tikrąsias ir nekintančias vertybes, ne tik papuoš Jūsų kolekciją, bet ir suteiks žinojimą, kad Jūsų santaupos, investuotos į tauriuosius metalus, bus apsaugotos nuo nuvertėjimo.

ŠILUVOS KOPLYČIA

Lietuvos viduryje, Raseinių rajone esantis Šiluvos miestelis garsėja dėl šioje vietoje 1608 m. įvykusio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsireiškimo. Istoriniai šaltiniai byloja, kad kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis pasikvietė mokytoją ir, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tai tarusi, ji pranyko.  Žmonės aptarinėjo įvykį, o vienas senukas, nuo senatvės beveik apakęs, prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti jį į lauką, kuris tais metais buvo apsėta rugiais. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė, kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos paveikslu, kuris ir šiandien garsėja stebuklais ir malonėmis.

Į Šiluvą jau 400 metų rugsėjo pradžioje plūsta tikintieji į atlaidus, vadinamus Šilinėmis, norėdami pagarbinti M. Mariją jos gimtadienio - rugsėjo 8 d. - iškilmių proga. Švč. M. Marijos apsireiškimo vietoje keturių amžių bėgyje stovėjo ne viena medinė koplytėlė, o 1924m. rugsėjo 8 d. buvo užbaigta statyti nauja įspūdinga mūrinė koplyčia. Jos statybos pradžioje kertinį akmenį pašventino prelatas Maironis. Apsireiškimo koplyčią projektavo architektas Antanas Vivulskis, studijavęs Paryžiuje, jis taip pat sukūrė ir Vilniaus Trijų Kryžių monumentą.

Apsireiškimo koplyčia – įspūdingiausias Šiluvos statinys, panašus į baltą obeliską. 44 metrų aukščio bokštas įspūdingai atsiveria prieš akis piligrimams, artėjantiems į Šiluvą pagrindiniu keliu. Apsireiškimo koplyčia dominuoja miestelio panoramoje ir apylinkių peizaže, nustelbdama gerokai senesnę Šiluvos baziliką. Tai- išskirtinis visame pasaulyje, įspūdingas ir nepamirštamas architektūros kūrinys dangiškajai garbei. Koplyčios viduje į altoriaus pamatus įmontuotas legendinis akmuo, ant kurio apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Akmenyje matomas įdubimas panašus į M. Marijos pėdos įspaudą. Virš altoriaus iškyla Švč. M. Marijos skulptūra. Altorius stovi koplyčios viduryje, jį galima apeiti, todėl daugelis maldininkų, prašydami Dievo malonių, apie jį eina keliais.

Šiluvos Švč. M. Marijos Apsireiškimo koplyčia - valstybės saugomas architektūros ir istorijos paminklas, kuris kartu su mūro siena, skiriančia ją nuo kapinių, sudaro vieningą kompleksą ir vieną iš labiausiai lankomų sakralinių objektų.